ནང་བཟན་པ་, ནང་ཟན་, ནང་གཟན་

[nang bzan pa, nang zan, nang gzan]

1) valdytojas, ūkvedys; 2) ist. feodalo tarnai baudžiauninkai (už darbą gaunantys tik maistą ir drabužius); 3) klerkai arba ministerijos tarnautojai (gaunantys atlyginimą natūra arba pinigais).